V. Kariniauskas: „Einame ir kandžiojame parketą“

„Šiaulių“ komanda šį sezoną prisimena senus gerus laikus, kuomet kovėsi dėl medalių Lietuvos krepšinio lygoje (LKL), kurią remia „Betsson“.

Dabar ketvirtieji šiauliečiai (13-10) neskuba džiaugtis pasiekimais ir supranta – svarbiausios kovos dar ateityje. Dar niekas nėra laimėta, o ambicijų šiauliečiai tikrai turi.

Vaidas Kariniauskas LKL.lt išskyrė solidaus „Šiaulių“ žaidimo priežastis.

„Surinkti geri charakteriai, neblogai susilipdėme kaip komanda, patinka leisti laiką kartu, treneris ir Ginas surinko žaidėjus, kurie nori kautis, žaisti už komandą, ne tik sau. Nieko super įspūdingo – paprasti dalykai, žmonės sulipo vieni su kitais, einame ir graužiame parketą. Ypač jaunimas“, – džiaugėsi jis.

„Šiauliai“ kvėpuoja į nugarą Klaipėdos „Neptūnui“ (14-10), o sekmadienį jų laukia kova su Vilniaus „Rytu“. 16.30 val. prasidėsiantį mačą stebėkite BTV ir „Telia Play“.

„Manau, jiems tai pridėjo daug pasitikėjimo“, – apie vilniečių patekimą į Čempionų lygos finalo ketvertą sakė V.Kariniauskas, praeityje atstovavęs „Rytui“.

LKL.lt – pokalbis su juo apie „Šiaulių“ sėkmę, žaidimą su Dariumi Songaila, savo vaidmenį klube ir „Rytą“.

– Trečiasis LKL, kurią remia „Betsson“, ratas atėjo prie pabaigos, šiauliečiai kovoja dėl trečios pozicijos. Kiek pozityvo šiuo metu yra komandoje?

– Nedaug, nes visi suprantame, kad čia tik reguliarus sezonas, ateis atkrintamosios ir pora rungtynių nuspręs sezoną. Dabar kaip ir viskas atrodo gražu, laimime prieš tuos, kuriuos turime, esame ketvirti, bet galiausiai viskas nusispręs atkrintamosiose.

– Ar treneriai taip pat bando jus nuteikinėti, kad svarbiausia sezono atkarpa – dar prieš akis?

– Nebando, nes dar liko daug rungtynių reg. sezone, taip toli nežiūrime, tačiau patys suprantame, kad kažkas ateina (Juokiasi).

– Kaip manote, ar „Šiauliams“ kertinėse rungtynėse pakaks patirties? Vis tik esate gana jauna komanda.

– Geras klausimas, bus matyti. Neįsivaizduoju, kaip sureaguosime lemiamoms kovoms, bet svarbiausia, kad žaistume savo krepšinį ir tiek. Kol kas atsakyti sunku. Tikiuosi, viskas bus gerai.

– Kur kol kas slypi ta „Šiaulių“ gero žaidimo paslaptis?

– Visumoje: surinkti geri charakteriai, neblogai susilipdėme kaip komanda, patinka leisti laiką kartu, treneris ir Ginas surinko žaidėjus, kurie nori kautis, žaisti už komandą, ne tik sau. Nieko super įspūdingo – paprasti dalykai, žmonės sulipo vieni su kitais, einame ir graužiame parketą. Ypač jaunimas.

– Hipotetinis klausimas: jei Cameronas Reddishas nebūtų išvykęs, kaip manote, rezultatai būtų dar geresni, o gal kaip tik prastesni?

– Sunku pasakyti. Kol buvome su Reddishu, neturėjome daug kitų žaidėjų, tai ligos, tai traumos. Manau, kad to potencialo su juo mes dėl to neatskleidėme, tiesiog neturėjome keitimų, buvo maža rotacija ir treneris negalėjo per daug kažko primąstyti, reikėdavo tiesiog išgyventi rungtynes ir eiti toliau.

– Ar prieš sezoną turėjote minčių, kad „Šiauliai“ balandį kausis dėl trečios pozicijos ir turės viltį gal net pagalvoti apie antrąją, jei aplinkybės bus palankios?

– Toks tikslas ir buvo. Atsimenu pirmą interviu, kuriame pasakiau: norisi grąžinti komandą į tuos laikus, kai ji kasmet žaidė dėl trečios vietos su „Alita“. Tokie mano vaikystės prisiminimai, ėjau į tokias rungtynes, tokios kovos mano mieste ir užkūrė mane krepšiniui. Tikėjau, aišku tikėjau, kitaip nebūčiau čia ėjęs.

– Kaip reaguojate į, pavyzdžiui, Mindaugo Girdžiūno frazę, kad Klaipėdos „Neptūnas“ dabar dairosi į priekį, o ne atgal, kur tykote jūs – „Šiauliai“?

– Nesinori nieko atsakyti, nes žinau, kad tokios frazės padeda motyvuotis tik priešininkams. Reikia eiti ir laimėti, o tada kalbėti, iš mano patirties tokia išvada.

– Jūsų komandos legionieriai nemažai yra kalbėję, kiek per šį sezoną patobulėjo. Kiek su jumis visais štabas užsiima, kad eitumėte į priekį ne tik kaip komanda, bet ir individualybės?

– Jie tobulėja vien dėl to, kad žaidžia daug. Aišku, treniruotėse visi dirba daug bei gerai, procesas vyksta puikiai, kaip ir turi būti klube. Tai ir gerina juos kaip žaidėjus.

– Ką apie organizaciją ir ambicijas pasako tos anksti pratęstos sutartys kitiems metams?

– Manau, kad klubas eina gera linkme, nori būti ten, kur yra dabar, ir aukščiau. Dėl to darbus daro dabar, nes vasarą pasirašyti žaidėjus bus sunkiau, jie sulauks kitų pasiūlymų. Ginas supranta, ką daro, ir daro gerai.

– Kaip manote, ar treneris D.Songaila gauna pakankamai liaupsėjų kaip debiutantas su tokiais rezultatais?

– Gauna jis tų liaupsėjų, nežinau, ar pakankamai, bet manau, jog jam kaip žmogui jų išvis nereikia. Jei laimėsime kažką šiame sezone, manau, liaupsėjų bus dar daugiau. Bet reikia laimėti.

– Pats esate su juo kartu žaidęs Kauno „Žalgiryje“. Kokias savybes iš žaidėjo karjeros jis atsinešė į treniravimą, o kokias naujas atrandate dabar?

– Profesionalumas, jis buvo profesionalas kaip žaidėjas, visada atvykdavo į treniruotes anksčiau net būdamas veteranas. Visada rodydavo pavyzdį mums jauniems. Dabar daro tą patį, būdamas treneris. Darius yra geras žmogus su geromis vertybėmis ir jas atsineša į darbą. Tai jį ir daro geru treneriu.

– Kas patogiau jums kaip įžaidėjui – būti treniruojamam Dariaus ar žaisti su juo?

– (Juokiasi) Žaisti buvo labai lengva, nors buvau jaunas, bet iš pirmo žvilgsnio žinodavau, kas bus, viskas buvo aišku. Tokių žaidėjų nėra daug, jog per trumpą laiką taip suprastumėme vienas kitą. Tai ir nunešė jį į lygį, kuriame žaidė – supratimas, ką daro.

– Kiek ryšio per pastaruosius metus buvote palaikęs su Siimu-Sanderiu Vene ir kokių prisiminimų dabar prikeliate, prisiminę „Žalgirio“ laikus?

– Kartas nuo karto susirašydavome kaip su daugeliu komadžiokų. Minimalų ryšį palaikėme, džiaugiuosi, kad vėl galime žaisti kartu. Prisimename senas istorijas, atsimename daug ką, buvome jauni, su daug energijos, yra daug smagių istorijų iš tų laikų. Tada gal atrodė tragedija, dabar smagu prisiminti ir pasijuokti. Kas čia pasakosi: po rungtynių vakarėliai, visko būdavo, nelabai išsiplėsiu (Juokiasi).

– Kiek smagesnis šis sezonas jums pačiam, kai turite didesnį vaidmenį nei „vilkuose“?

– Daug smagesnis, vis tik žaidžiame krepšinį (Juokiasi). Visada norisi žaisti, kai esi ambicingas, visada norėjau žaisti, ne išimtis ir dabar. 32 metai, bet ne 39-eri, Huertas išvis 43-ejų rungtyniauja. Visada norisi žaisti.

– Sekmadienį laukia rungtynės su „Rytu“, kuris iškovojo bilietą į Čempionų lygos finalo ketvertą. Kam esate pasiruošę ir ar nekyla minčių, kad vilniečiai gali žengti į aikštę labiau atsipalaidavę po tokio pasiekimo ir šventės?

– Tikrai negalvojame, kiek pašventę jie bus, ruošiamės kaip kiekvienam mačui. Manau, jiems tai pridėjo daug pasitikėjimo, po tiek metų išeita į finalo ketvertą – tikrai sveikinu juos. Džiaugiuosi, vis tiek mano buvusi komanda, buvęs treneris.

– Matote priežastį, kas nuvedė taip toli būtent į „Rytą“?

– Šiame sezone – pasikeitimai. Tie vidurio sezono pokyčiai jiems padėjo, dar grįžo Paliukėnas, jis duoda daug energijos, kiti turi pasitempti paskui, nes jis rodo pavyzdį. Pakitimai gynėjų grandyje ir grįžimai po traumos jiems padėjo stipriai. Jie jau nuveikė daug, bet apetitas kyla bevalgant. Per vienerias rungtynes gali įvykti bet kas, linkiu jiems sėkmės finalo ketverte.