LKL, kurią remia „Betsson“, kovo mėnesio MVP lenktynės intrigos šįkart nesuteikė. Be didesnės konkurencijos geriausiu žaidėju buvo pripažintas Vilniaus „Ryto“ gynėjas Ignas Sargiūnas.
26-erių metų krepšininkas, prieš Panevėžio „Lietkabelio“ ekipą apsivilkęs Supermeno kostiumą, per trejas rungtynes fiksavo įspūdingus rodiklius. Per 26,7 minutes jis rinko 26,3 taško (71 proc. trit., 73 proc. dvit., 80 proc. baud.), 3,7 atkovoto kamuolio, 3,3 rezultatyvaus perdavimo, 1,7 perimto kamuolio ir net 33 naudingumo balus.
Pagal efektyvumo rodiklį artimiausias jo persekiotojas buvo Klaipėdos „Neptūno“ lyderis Rihardas Lomažas (22,5 naud. bal.). Tačiau toks lietuvio išsiskyrimas yra ne tik šio sezono kontekste – 33 naudingumo balų vidurkis, sužaidus daugiau nei vienerias rungtynes, yra didžiausias nuo pat 2014-2015 m. sezono.
Turnyrinėje lentelėje „Ryto“ pozicijos pernelyg nesusvyravo. Vilniaus ekipa kovą nusileido Kauno „Žalgiriui“ (81:98), bet vėliau atsitiesė laimėjimais prieš „Lietkabelį“ (96:81) ir „Gargždus“ (98:77). Su 14 pergalių ir 8 pralaimėjimais „Rytas“ žengia antras ir vienu laimėjimu lenkia „Neptūną“ (13-9).
Nors LKL, kurią remia „Betsson“, reguliariajame sezone vilniečiams greičiausiai jau nebepavyks mesti iššūkio dėl pirmosios pozicijos laikinosios sostinės klubui, liūdesiu Vilniuje tikrai nekvepia. Didžiulį pasididžiavimo jausmą Vilniaus sirgaliams kėlė Giedriaus Žibėno kariaunos pasirodymas FIBA Čempionų lygoje. Joje vieną istorinį pasiekimą jau užfiksavusį „Rytą“ nuo finalinio ketverto skiria tik vienas laimėjimas ketvirtfinalio serijoje su Nimburko ERA, pas kurią Lietuvos vicečempionai svečiuosis jau antradienį.
Į rotaciją sugrįžus visiems traumuotiems žaidėjams, vis labiau įsivažiuojant šviežiems papildymams – Augustui Marčiulioniui ir Martynui Echodui – apetitas kyla bevalgant. Visgi iki istoriniu tapti galinčio mačo Čekijoje vilniečių dar laukia vienas barjeras vietiniame fronte.
Tai – Kėdainių „Nevėžis-Paskolų klubas“, šeštadienio vakarą atvyksiantis į „Active Vilnius“ areną ir mėginsantis įveikti pirmąją pergalę prieš sostinės klubą nuo 2022-ųjų gruodžio 7 dienos. Savo ruožtu I. Sargiūnas ir komanda sieks pasirūpinti, kad į svarbią įvyką komanda patrauktų pergalingomis nuotaikomis.
Rungtynių, kurias nuo 19 val. tiesiogiai transliuos BTV televizija ir „Telia Play“, dieną portale LKL.lt – išsamus pokalbis su naudingiausiu kovo mėnesio lygos krepšininku I. Sargiūnu.
– Turbūt mėnesio MVP apdovanojimas nėra staigmena nei tau, nei bet kam, kas bent kažkiek domisi krepšiniu. Atsižvelgiant ir į pakilų komandinį laikotarpį, ar galima teigti, kad tai – geriausias tavo karjeros mėnuo ir iki šiol aukščiausias karjeros taškas? – LKL.lt paklausė I. Sargiūno.
– Taip, tikrai vienas iš geriausių mėnesių. Ypač džiugina komandinės pergalės. Po sunkaus etapo pavyko atsitiesti, iškovojome kelialapį į kitą Čempionų lygos etapą ir dabar kovojame dėl finalinio ketverto, taip pat patobulinome žaidimą Lietuvoje. Tikrai geras mėnuo, o iš individualaus pasirodymo pusės taip pat galima patvirtinti.
– Kovą rinkai beveik po tašką per minutę (I. Sargiūnas iš viso pelnė 79 taškus per 80 minučių – aut.). Be to, pataikymas buvo fantastiškas, o 33 naudingumo balų vidurkis – aukščiausias vieno mėnesio rodiklis istorijoje. Paprastas klausimas – kaip?
– Tos vienos rungtynės labai išpūtė ir pagražino skaičius. Rungtynių praėjusį mėnesį nebuvo daug – trejos, o tai padeda skaičiams. Labiausiai džiaugiuosi, kad komandai pavyko sugrįžti į pergalių kelią. Smagu ir dėl to, kad pačiam atsirėmė metimai – ypač tose rungtynėse viskas, atrodo, ėjo kaip per sviestą. Neturiu ką daugiau pridurti, tiesiog smagu.
– Nereikia būti ekspertu, kad pasakytum, jog tavo žaidimas buvo įspūdingas, tačiau „Genius Sports“ įrankis suteikė šiek tiek papildomų įžvalgų. Statistika rodo, kad tavo metimai buvo sudėtingi, įvertinant atstumus, gynybą ir kitus faktorius. Ar į šį mėnesį jautėsi, kad tie sudėtingiausi metimai krenta neįprastai lengvai?
– Kalbėti apie vieną konkretų mėnesį sunku, dažniausiai žiūri į trumpesnį laikotarpį, savo savijautą ir pasitikėjimą, jo tuo metu buvo daug. Pataikius porą pirmųjų metimų, trečią atlieki jau su didžiuliu pasitikėjimu savimi. Taip metant toliau, pasitikėjimas tik auga, ir galiausiai tie sunkūs metimai tampa nebesunkūs. Kai atsiduri tėkmės būsenoje (flow state), atrodo, kad gali padaryti bet ką – visi metimai sukris, priimsi teisingus sprendimus. Pasitikėjimas kyla iš pirmų metimų, komandos draugų, o tada jau važiuojam (juokiasi). Vėliau žiūrėdamas vaizdo įrašus supratau, kad įgavus pasitikėjimą tie metimai tikrai nebuvo lengvi – treniruotėse devyni iš eilės greičiausiai nesukristų.
– Viso sezono statistika rodo, kad kėlinių pabaigose, likus penkioms ir mažiau sekundžių, esi pataikęs septynis metimus iš dvylikos – tai geriausias rezultatas visoje lygoje. Palyginimui, pernai pavyko pataikyti vieną tokį metimą iš šešių. Taip pat matyti, kad kiek ilgiau kontroliuoji kamuolį ir taip pat kuri progas kitiems. Ar jaučiasi pokytis, kad tapai žmogumi, kuris imasi inicijatyvos atakos pabaigoje?
– Pirmiausia, jaučiu trenerių pasitikėjimą. Būna, kad mane išleidžia būtent paskutinei atakai, nubraižo derinį, ir dažnai aš būnu su kamuoliu. Tai labai smagu, man belieka tik nuspręsti – ar veržtis, ar susikurti metimą pačiam, ar sukurti kažkam kitam. Dėl kamuolio kontrolės viskas priklauso nuo situacijos. Pastaruoju metu turėjome traumų, kelias rungtynes žaidėme turėdami mažiau žaidėjų, su trimis ar keturiais gynėjais, todėl automatiškai kamuolio kontrolė pas mus visiems buvo didesnė nei įprastai. Dabar, kai visi esame sveiki, galimai vėl reikės adaptuotis prie kitokio kamuolio pasidalijimo aikštėje.
– Įdomus ir dar vienas statistinis rodiklis – bėgimas. Platformos duomenimis, per rungtynes nubėgi apie 3,5 kilometro, ir tai yra šaunus rezultatas lygoje. Be to, tarp tų, kurie nubėga daugiausiai, esi pats greičiausias. Per sezoną jau įveikei 85 kilometrus – du maratonus. Ar tokie pasirodymai sekina? Gal tenka papildomai dirbti ties ištverme?
– Statistika įdomi, bet specialiai tam nesiruošiau. Mano žaidimas nuo pat pirmųjų dienų krepšinyje buvo labiau sprogstamas, paremtas trumpais sprintais. Galbūt tai mano natūra, toks įgimtas dalykas. Yra žaidėjų, kurie nubėga daugiau, bet bėga tolygiau, o pas mane kyla daugiau sprogstamosios jėgos iškrovų. Aišku, kai gauni daugiau žaidybinio laiko, automatiškai surenki ir daugiau kilometrų.
– Norisi dar sugrįžti prie to mačo su „Lietkabeliu“. Jau užsiminei apie vadinamąją tėkmės būseną. Turbūt tokiu atveju įnyksta abejonės, kažkuria prasme ir varžovų gynyba, o lieki tik tu, kamuolys ir krepšys. Kaip pats nupasakotum šį jausmą?
– Tai jausmas, kuris ateina nedažnai, bet yra vienas smagiausių. Linkėčiau, kad tokį jausmą patirtų visiems. Žinau, kad būna sportininkams, muzikantams ar menininkams. Krepšinio aikštėje tai jaučiasi taip, lyg pati aikštė ir krepšys taptų platesni, o smegenys ir kūnas veikia būtent taip, kaip nori. Atsiriboji nuo aplinkos, atsiduri savo pasaulyje ir jauti, kad viskas, ką darai, yra gerai. Tą būseną išlaikyti rungtynių metu nėra lengva, bet kai metimai krenta vienas po kito, joje tiesiog užsibūni. Tose rungtynėse atliekant paskutinius metimus net nebegalvojau – tiesiog metau ir jaučiau, kad pataikysiu. Net būdamas sportininku nedažnai pabūni tokioje būsenoje ir pajauti tą jausmą.
– Kada tame mače pradėjai galvoti apie 43 taškų ribą? Galbūt komandos draugai pakišo tą idėją? Neatrodė, kad forsavote tuos taškus?
– Mes nieko neforsavome. Vienu metu pamačiau, kad turiu 37 taškus, ir tada kažkas paragino pabandyti pelnyti 40. Pabandžiau, bet tai būtų tik simbolinis tikslas. Kai pasiekiau 40 taškų ribą, atsirado noras pelnyti 43 – vien dėl simbolikos, nes žaidžiu 43-iuoju numeriu. Tuomet jau tikrai norėjau įmesti. Visi kiti metimai iki tol atėjo savaime, iš žaidimo pajautimo.
– Kiek smagiau, jog tuos 43 taškus pavyko pelnyti konkurencingose rungtynėse, kuriose tie metimai išties lėmė pergalę? Tai – kitokia istorija nei, pavyzdžiui, Bamo Adebayo 83 taškų mačo, kuriame Majamio „Heat“ anksti buvo ramūs dėl pergalės ir tuomet tik siekė rekordo.
– Smagiausia to vakaro dalis buvo pergalė, ypač dėl to, kad prieš tai dukart jiems pralaimėjome. Tos rungtynės mums buvo labai svarbios. Dėl traumų buvome netekę kelių žaidėjų, todėl turėjome iškenčti ir pasiimti šitą pergalę. Labai smagu, kad asmeninį rekordą pavyko pasiekti būtent tokiose rungtynėse. Jos vyko taškas į tašką – mes atitrūkdavome, jie vėl prisivydavo, ir iki pat paskutinių minučių viskas buvo įtempta.
– Po paskutinio metimo matėme ikoniką momentą, kuomet
.jpg?v=1.014689161)
.png?v=1.014689161)
