J-L.Struff - D.Brown

Rugsėjis. Lenkija. Vokiečiai. Paralelių daug. Bet ne, šįkart naujas pasaulinis karas nekils. Ne 1939-ieji vis dėlto, o ir Angela Merkel atrodo kur kas racionalesnio proto nei Hitleris tuomet.
Challengerio kaimyninė Lenkijoje finalas, kuriame, kaip jau supratote, kolegos, susitinka du vokiečių tenisininkai Janas-Lennardas Struffas ir Dustinas Brownas. Abu, kad pasiektų finalą, žinoma, turėjo parodyti gerą tenisą, tačiau lemiamame mače renkuosi žmogų su kuriuo ėjau visuose šio turnyro etapuose - J-L.Struffą.
Panašumų yra ir abiejų tenisininkų žaidimo braiže - abu mėgsta žaisti "iš jėgos", remiasi savo forehandais, abu mėgsta clay dangą, ant kurios šiandien ir žais.
Neramina tik tai, jog Struffas šiame turnyre porą mačų pradėjo "apsimiegojęs" ir tik po pirmojo seto suimdavo žaidimo vadžias į savo rankas. Kuomet mačą pradėdavo tinkamai nusiteikęs - jokių, net menkiausių, problemų nekildavo. Visgi ir Dustinas Brownas nėra pats geriausias solidžiai su savo galva susitvarkiusio tenisininko pavyzdys. Dažnai pralaimima kur kas silpnesniems sportininkams, mačai nuleidžiami, sunkiai (Lenkijoje to ypač daug) nulaikomi savo padavimai. Aišku, nereiktų pamiršti, jog čia finalas, kuriame į pergalę maksimaliai susifokusavę turėtų būti abu vokiečiai.
All in all, einu su Struffo pergale, nes jis rodo tikrai geresnį tenisą nei jo tautietis (nereikėtų sureikšminti tų poros nuleistų setų). Negana to, jo ir varžovai kelyje iki finalo buvo stipresni. Galų gale, veikia ir žmogiškasis faktorius - šiame turnyre dar neapvylė. Tikiuosi, jog ir neapvils. Sėkmės.

Open